Žodžiai Į Tylą - FOJE

Tolstanti saulė pro šakas

Tolstantis aš nuo jos lange

Vakaro kalbos erdvėje

Gęsta aplenkdamos mane

Nors žiebias tūkstančiai langų

Ir girdis žingsniai prie namų

Aš žodį ištarsiu jis nuskęs tyloj

Galbūt tik jinai mane išgirs

Kiek tūkstančių žodžių aš ištariau jai

Kiek jų dar reikės į ją ištart

Saulės apakinta diena

Triukšmo ir nerimo pilna

Rūpesčių tvaikas virš galvų

Aš kaip ir tu čia gyvenu

Nors gatvėj tūkstančiai veidų

Ir širdys plyšta nuo dainų

Žiūriu į atviras akis

Ar jos ką naujo pasakys

Žvilgsnis iš veidrodžio gelmės

Tai ką ištarsiu ar girdės

Nors tik save tesuprantu

Nors neradau kitų akių