Gyvenimo Man Vieno Neužtenka - Sel

Mano gyvenimas lyg delnuose smėlis

Smiltim tarp pirštų krist nesuspėjęs

Aš sėdžiu čia ant šilto kranto

Ir vėl matau kaip lūžta bangos

Panašiai kaip tie likimai

Sutikti spalvingam mano kelyje

O aš taip myliu, aš taip myliu

Už šitą keistą jausmą

Paaukočiau tyliai viską, ką turėjau

Ir kad atgal sugrįžęs vėl galėčiau

Paliesti tą akimirką trumpam

Dar kartą, meile, nusivilt, tavim

Neskubėk sustot, išeit, akimirka žavinga, kur skubi?

Jeigu dovanos su šypsena, tegul tos ašaros į niekur krenta

Visa tai, ką taip ilgai nešiojau aš pavargusioj širdy

Suprantu, kad išdalint gyvenimo man vieno neužtenka

Sustok, palauk, skubėt nereikia

Gyvenimas gražus ir aš galiu

Kartoti tau šituos keistus žodžius

Bet ta trumpa sekundė baigės

O mūsų meilė panaši į snaigę

Tirpstančią ant tavo spindinčių delnų

Gražus gyvenimas, kaip meilė viena

Viena motina, kaip sukasi žemė viena

Vienas likimas, kaip karšta ugnis

Ir aš girdžiu kaip plaka tavo vieniša širdis

Kaip sekundės bėga greitai

Tai užtruks truputį laiko

Ir aš jaučiu kaip slysta tavo delnai iš mano rankų

Todėl gyvenimo man vieno neužtenka

Mano draugai, mano svajonės

Mano gyvenimas, mano kelionės

Mano miestai, mano drabužiai

Mano mašinos, mano meilužės

Mano širdis — tai mano meilė

Mano darbas — jis saldus kaip seilė

Aš glostau laimę delnuose, myliu kiekvieną dieną

Nes, pasirodo, aš gyvenimą turiu tik vieną

Neskubėk sustot, išeit, akimirka žavinga, kur skubi?

Jeigu dovanos su šypsena, tegul tos ašaros į niekur krenta

Visa tai, ką taip ilgai nešiojau aš pavargusioj širdy

Suprantu, kad išdalint gyvenimo man vieno neužtenka