Tai Ruduo - Siela

Skęsta vienišos valtys

Drasko vėjas bures

Šaukia pilkos žuvėdros

Jų riksmą vėjas nuneš

Į krantą kuris nebežino

Ir jau pamiršo vardus to

Kuris buvo pirmas koją įkėlęs žmogus

Nors jis to net nežinojo ir buvo tylus, tik akys —

Sielos mėnulis švietė pro medžių lapus

O-o, tai ruduo

Jis labai arti širdies

O-o, tai ruduo

Šiemet vėl į ją pabels

O-o, tai ruduo

Po tokios tamsios nakties

O-o, tai ruduo

Vėl naujai akis atvers

Kalnus įveikė vienas

Smėlio dykuma ėjo jaunos naktys

Ir dienos miestus svajonių statė

Visus laimėjo kartus

Visas moteris vedė ir užaugino vaikus

Nors jis to net nežinojo ir buvo tylus, tik akys —

Sielos mėnulis švietė pro lapus

O-o, tai ruduo

Jis labai arti širdies

O-o, tai ruduo

Šiemet vėl į ją pabels

O-o, tai ruduo

Po tokios tamsios nakties

O-o, tai ruduo

Vėl naujai akis atvers